Iš Statinės
Esame įsikūrę Pakruojo dvare, kuriame prieš kelis šimtus metų veikė spirito varykla. O čia ji veiklą pradėjo, kaip tuometinės dvaro Aptiekos padalinys. Kiek vėliau čia gaminti gėrimai išplito ne tik apylinkėse, bet ir visoje šalyje. Gaila tačiau rašytinių šaltinių apie Aptiekos veiklą išlikę itin mažai. Visgi pasvarstytę, kokie distiliuoti gėrimais tais laikais galėjo būti varomi ir brandinami, pabandėme padaryti savo gėrimą. Tad pristatome pirmą mūsų ąžuolo statinėje brandintą gėrimą iš serijos „Iš statinės“
Stiprių gėrimų istorija Lietuvoje sena, bet mažai žinoma. Jei viskis Škotijoje pirmą kartą paminėtas 1495 metais, tai Lietuvoje žinių apie distliuotus gėrimus randame net 1492 metais. Tuomet buvo suteikta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegija Vilniui dėl alkoholio mokesčių rinkimo. 1501 m. to paties valdovo dvare minimas degtindaris Cimermanas.
Pirmasis ąžuolo ragavęs mūsų gėrimas – tai varykloje iš grūdo gimęs alaus spiritas. Pirmiausiai malėme keturių rūšių salyklus (miežių Pilsner, aromatinį karamelinį, šokoladinį ir tamsųjį kviečių). Po to salinome, tekinome ir virėme su Nelson Sauvin apyniais, vėliau fermentavom Fermolager Berlin mielėmis. Alui išrūgus, distiliavome ir 2020 metų kovo 10 dieną distiliatą supylėme į statinę. Oloroso chereso statinė, kvepianti džiovintų vaisių ir riešutų aromatais, atkeliavo iš Chereso regiono Ispanijoje. Praėjus beveik dviems metams, kai atsiskleidė statinės suteikti skonio ir kvapo niuansai, bet vis dar jaučiamas spirito charakteris, nutarėme pristatyti pirmąjį ąžuole brandintą, statinės stiprumo gėrimą (neatskiestą, tokį, koks subrendo statinėje) – „Iš statinės“.
Spalva: šviesaus gintaro
Kvapas: lengvi ąžuolo medienos tonai, džiovinta slyva ir figa, cheresas, tanino ir šokolado kartumas. Po kelių minučių atsiranda medaus korio ir vanilės aromatai.
Skonis: salstelėjęs, alaus spirito ir šviežios slyvos poskoniai, aliejiškas, lengvas medienos kartumas su pipiro užuominomis, vanilė.
Poskonis: vidutinio ilgumo su lengvu medienos ir abrikosų kauliuko poskoniu.
Rekomenduojame ragauti gryną (16-18 C) ar su šlakeliu vandens